- kumaragis
- kùmaragis sm. (1) 1. toks kablys prie geinio, prietaiso kopti į medį (į dreves): ^ Nosis kap kumaragis Kb. 2. toks augalas: Toj pievoj niekas neauga – tik kumaragiai paspūtėliai Vlk. 3. prk. tinginys: Ot jau kùmaragis – darbo bijo kap velnias kryžio Š(Vrn).
Dictionary of the Lithuanian Language.